MOKYTOJA JADVYGA KASPERAVIČIENĖ

 

Žymūs naujamiestiečiai

Jadvyga Kasperavičienš

Naujamiestis – mano gimtinė.

Čia prabėgo visas mano gyvenimas.

Jadvyga Kasperavičienė

       AÅ¡, Jadvyga MikÅ¡ytė – Kasperavičienė gimiau 1936 m. sausio 1 d. Panevėžio rajone, Naujamiesčio miestelyje. Å eimoje augome trys seserys: Irena, Jadvyga, Genovaitė ir brolis Kazys.   Motina Elzbieta buvo namų Å¡eimininkė. Tėvas Jonas eidavo dirbti pas Å«kininkus. IÅ¡ jo uždarbio pragyveno visa Å¡eima.

       1943 m. pradėjau lankyti Naujamiesčio pradinės mokyklos pirmą klasę. 1950 m. baigiau 7 progimnazijos klases ir iÅ¡vykau mokytis į Panevėžio 4 – tą vidurinę mokyklą. 1951 m., atsidarius Naujamiestyje vidurinei mokyklai, sugrįžau į 9 –tą klasę. Naujamiesčio vidurinę mokyklą baigiau 1954 m. ir įstojau į Panevėžio pedagoginę mokyklą. Ją baigiau 1956 m. ir, įgijusi pradinės mokyklos mokytojo kvalifikaciją, gavau paskyrimą į JoniÅ¡kėlio rajono KapčiÅ«nų septynmetę mokyklą. Å ioje mokykloje iÅ¡dirbau 5 metus. Dėsčiau rusų kalbą, prancÅ«zų kalbą, 3 metus dirbau pionierių vadove. 1961 m. liepos 9 d. iÅ¡tekėjau. Vyras – Algirdas Kasperavičius, gyvenantis Panevėžio rajone, Naujamiesčio apylinkėje, Sargėnų kaime. 1961 / 62 m. m. dirbau Panevėžio rajono Pakuodžiupių pradinėje mokykloje.

1962 m.rugsėjo 1 d. pradėjau dirbti Naujamiesčio vidurinėje mokykloje pradinių klasių mokytoja. Dirbau iki 1998 m.

( IÅ¡ autobiografijos )

 

MANO MYLIMA MOKYTOJA

            1993 m. rugsėjo pirmoji. Mažieji pirmokėliai gražiai iÅ¡rikiuoti mokyklos kieme. Visi patenkinti, gražiai iÅ¡puoÅ¡ti laukia pirmojo skambučio. Vieni kitų nepažįsta, todėl kiek tik galėdami plačiau dairosi į Å¡alis. Staiga mano akys užkliuvo už Å¡alia stovinčios, maloniai besiÅ¡ypsančios moters. Ä®sižiÅ«rėjau į ją. Žinojau, kad tai mano PIRMOJI Mokytoja. Kai, nuskambėjus skambučiui, visi suėjome į klasę, dar ilgai negalėjau atitraukti akių nuo to Å¡viesaus žmogaus – Mokytojos Jadvygos Kasperavičienės. Kai JI pradėjo kalbėti, aÅ¡ stebėjausi jos žodžių skambumu, akių Å¡viesumu, Å¡irdies gerumu. AÅ¡ nemoku apsakyti to jausmo, kuris užliejo tuomet mano mažą Å¡irdelę.

            Kiekvieną rytą su džiaugsmu skubėdavau į mokyklą. Man Mokytojos aiÅ¡kinamos pamokos paliko didžiulį įspÅ«dį iki Å¡ių dienų. Klausiausi Jos su didžiuliu susidomėjimu. Rodės, jog iÅ¡ Jos lÅ«pų sklidę žodžiai skamba kitaip: paslaptingiau, skambiau, lyg Å¡irdį glostančiai. Sakoma, kad mokykla – antrieji namai. Tuomet Mokytoja Jadvyga man lyg antroji mama.

            Ji labai retai pakeldavo balsą, o jei taip nutikdavo, tai tikrai tik reikalui esant. BÅ«davo ir tokių minučių, kai rodės, jog per daug spaudžia prie mokslų. Mes vis sakydavom ,, juk mes dar vaikai” . Tačiau kokia dėkinga esu dabar, jog iÅ¡ugdė atsakomybės jausmą, norą mokytis ir gyvenime siekti kuo daugiau.

            Dabar, susitikus Mokytoją gatvėje, skubu prie Jos. Man labai gera su Mokytoja bendrauti, klausytis patarimų. Jos žodis visada pakelia nuotaiką, paglosto Å¡irdį.

            Savo PIRMĄJĄ Mokytoją visada prisiminsiu ir minėsiu tik geru žodžiu.

Buvusi mokinė Toma Pūraitė

 

MANO PIRMOJI MOKYTOJA JADVYGA KASPERAVIČIENĖ

Keista, bet kiek bandžiau save prisiminti pradinėse klasėse – visada pabyra tik nuotrupos minčių lyg iš senos filmo juostos: skaitau apie bites, esu karnavale voverytės kauke, nežinau ką rašyti ,,beržas” ar ,,biaržas”, renku vaistažoles… Bet pirmiausia užplūsta geras, šiltas jausmas – puikiai prisimenu, kad man pradinukei buvo gera būti klasėje, rašyti, skaityti, dainuoti. Mintyse matau savo pirmą Mokytoją: užmerktomis akimis, svajingai atmetusią į šoną galvą ir niūniuojančią melodiją – tai muzikos pamoka… ir juodi su raudonais papuošimais lakiniai bateliai – kokie jie gražūs ir hipnotizuojantys…

Mokytoja Jadvyga buvo reiklus žmogus, ir man, mėgstančiai užsiplepėti su suolo drauge, tekdavo nemažai pastabų, kad sugrįžčiau iš plepalų pasaulio ir atlikčiau užduotis… O su kokiu entuziazmu mes dirbdavome ir tvarkydavome kapines… O kaip trečiokai mažyliai bėgome lankyti sergančios Savo Mokytojos…

Gal ir neverta priversti save prisiminti konkrečių įvykių, kurie nupasakotų pirmosios Mokytojos paveikslą. Pakanka tos išlikusios širdy šilumos, kuri ir nusako, kad su šia Mokytoja mums buvo gera…

Buvusi mokinė, dabar Naujamiesčio gimnazijos direktorė Daiva Kareckaitė – Dirsienė

 

MOKYTOJOS IDEALAS

            Mokytoja Jadvyga Kasperavičienė prisiminimuose iÅ¡kyla lyg mokytojos idealas. Kitokios savo mokytojos aÅ¡ niekada neįsivaizduodavau. Griežta, reikli, bet labai nuotaikinga, kantri, daug bendraujanti mano Pirmoji Mokytoja. Su ja jaučiausi saugi, pasitikinti savimi, labai reikalinga ir svarbi.

Labiausiai į atmintį įsirėžė mokytojos Jadvygos ruošiami renginiai. Kiek eilėraščių ir dainų per tuos trejus metus teko išmokti – nesuskaičiuosiu. Repeticijos labai pabosdavo, bet šventes juk mėgom visi.

Kadangi nuo vaikystės turėjau mokytojos idealą, tikriausia neveltui ir pati pasirinkau mokytojos duoną. Todėl ir dabar mokytoja Jadvyga negaili man žodžių, įkvepiančių pasitikėti savimi, dažnai padrąsina ir pataria.

Dirbdama su vaikais tarsi pajuntu jos padrąsinantį, ramų žvilgsnį ir suprantu, kad šios mokytojos palikti pėdsakai mokykloje dar ilgai neišblės.

Buvusi mokinė, dabar pradinių klasių mokytoja, Asta Kizlaitė – Žaludienė

PATARĖJA IR PAGALBININKĖ 

Daug prisiminimų liko atmintyje, ypač apie pirmuosius darbo metus. Institute daug išmokau ir sužinojau, bet mokykloje viskas prasidėjo nuo pirmojo mokyklinio skambučio, pirmos pamokos, pirmojo susitikimo su mokinių tėvais. Daug man padėjo patyrusi pradinių klasių mokytoja Jadvyga. Už tai jai nuoširdžiai dėkinga. Ypač įstrigo atmintyje pirmasis mokytojų pasitarimas. Mokytojai tada kalbėjosi, svarstė planus, o man taip viskas buvo neaišku. Pirmieji žingsniai buvo nelengvi, bet visada jaučiau nuoširdžią mokytojos Jadvygos pagalbą, patarimą, padrąsinimą.

            Man, jaunai specialistei, buvo sunkiausia atlikti klasės vadovo darbą. Mokytoja Jadvyga patardavo kaip spęsti kasdienines problemas, įdomiai vesti tėvų susirinkimus, siekti profesinio meistriÅ¡kumo. Mokytoja kviesdavosi į savo pamokas, kuriose rodė naujus mokymo metodus, kartu aptardavome mano vestas pamokas. Mokytojai Jadvygai buvo svarbiausia, kaip ji pati sakė, padėti, daryti kitiems gera.

            Mokytoja Jadvyga, kaip turinti ilgametę darbo patirtį, buvo pradinių klasių metodinio ratelio pirmininkė. Su ja aplankytos visos Naujamiesčio zonos pradinės ir devynmetės mokyklos. Jose stebėtos mokytojų vedamos pamokos, užklasiniai renginiai, dalintasi darbo patirtimi.

            Mokytoja Jadvyga buvo ne tik puiki pedagogė, bet ir nuoÅ¡irdi patarėja, ypač kai abejodavau. Ir dabar dar pabendraujam, pasitariam.

            AčiÅ«, Mokytojai, kad ji buvo ir yra Å¡alia.

Danutė Milavickienė, pradinių klasių mokytoja


MOKYTOJOS JADVYGOS POKALBIS SU KOLEGE BIRUTE.

 

Birutė. Jei laikas 50 - čia metų grįžtų atgal, ar mokytoja vėl būtumėte?

Jadvyga.Taip. Tiktai mokytoja.

Birutė. Ar Jūsų šeimoje, giminėje buvo mokytojų?

Jadvyga. Šeimoje ne. Giminėje net 6.

Birutė. Ar sunku buvo šeimai Jus į mokslus leisti?

Jadvyga. Labai. Man daug padėjo sesuo Genovaitė. Ačiū jai. Auklėtojas A. Miškinis paskolindavo pinigų, kad sumokėčiau už mokslą.

Birutė. Iš kur paveldėtas balso gražumas?

Jadvyga. Tėvai abu buvo balsingi, bet gal daugiau iš mamos. Visa Mikšių giminė – dainininkai.

Birutė. Kada gyvenime jautėtės laiminga, kurie įvykiai Jus džiugino?

Jadvyga. Sūnaus gimimas. Darbas sekėsi neblogai.Kelionės po Lietuvą ir kitas respublikas su šeima, su kolegomis. Dalyvavimas meno saviveikloje – koncertai, dainų šventės rajone, Vilniuje.

Birutė. O sunkių, liūdnų išgyvenimų..?

Jadvyga. O kaip be jų!? Sūnaus mirtis. Tėvų, sesers, brolio netektys. Buvęs mokinys A. Mikėnas žuvo Afganistane. Pergyvenau, kai sūnų Algirdą paėmė tarnauti į tarybinę armiją. Jaučiausi nepilnavertė, kai buvau ,,spaudžiama” į KP stoti.

Birutė. Kuo gyvenate dabar?

Jadvyga. Šia diena. Didžiausias mano džiaugsmas ir rūpestis – vyras Algirdas, sūnus Algirdas ir 3 vaikaičiai. Gyvenu jų rūpesčiais, džiaugiuosi galėdama jiems padėti.

Birutė. Gal kuris vaikaitis ketina mokytoju būti?

Jadvyga. Kol kas nežada.

Birutė. O ar daug Jūsų mokinių tapo mokytojais?

Jadvyga. Tiksliai nežinau. Malonu, kad mano buvusi mokinė Daiva Dirsienė - mokyklos direktorė, kad mane pakeitė taip pat mano mokinė Asta Žaludienė. A. Milinis, V. Šatkauskas, A. Bartaševičiūtė, D. Driskytė, Stočkūnas…

Birutė. Įdomu, kiek pradinukų mokėte?

Jadvyga. Nežinau. Ir man įdomu. Mokiau mažus, o jie užaugo, tapo tėvais, atvedė į mokyklą savo vaikus. Juos teko mokyti.

Baigdama pokalbį, Mokytoja prisiminė girdėtus sveikinimo žodžius ir palinkėjo savo mokytojams, kolegoms, mokiniams:

Susėskime visi prie žmoniškumo laužo

Ir tie, kurie linksmi, ir tie, kurie liūdni.

Tos šilumos, kaip duonos atsilaužkim

Ir būsim sotesni, ir būsim geresni.

Birutė. O Jums, miela kolege ir miela mokytoja, DIDŽIAUSIOS SĖKMĖS!

( Iš pokalbio su kolege Birute Žigiene)

KAIMYNYSTĖS PRISIMINIMAI

            Pirmoji pažintis su Jadvyga tikriausiai prasidėjo mokykloje, gal 10, ar 11 klasėje. Pirmiausia dėl to, kad Jadvyga buvo Naujamiesčio vidurinės mokyklos pirmosios laidos moksleivė, o aÅ¡ - antrosios. Jaunesnieji vyresniuosius visada gerai pažįsta. Be to, tai buvo mokytojo Adolfo MiÅ¡kinio auklėtiniai, o jie visi buvo iÅ¡skirtiniai.

            Detalesnė pažintis prasidėjo, kai mano tėtis namo statybai gavo sklypą, kuris anksčiau priklausė močiutei. Pasirodo tas sklypas susisiekia su Jadvygos tėvo Jono MikÅ¡io sklypu ir seneliai nuo senų laikų buvo kaimynai. Kaimyno namelyje dar gyveno Jonas MikÅ¡ys su žmona Elzbeta ir duktė Genovaitė. Kiti vaikai buvo iÅ¡siskirstę. Jadvyga - irgi. Sugrįždavo tik padėti tėvams, ar pasisvečiuoti, todėl susitikdavome tik atsitiktinai.

            Su Jadvyga artimiau susipažinome, kai 1974 metais pradėjau dirbti Naujamiesčio vidurinėje mokykloje. Atvykęs į savo buvusią mokyklą, dar radau besidarbuojančius kelis buvusius mano mokytojus ir buvusią I laidos abiturientę Jadvygą MikÅ¡ytę, dabar - jau pradinių klasių mokytoją Jadvygą Kasperavičienę.

            1998 m., mokytoja Jadvyga Kasperavičienė, iÅ¡dirbusi mokyklose 42 metus, tame tarpe Naujamiesčio vidurinėje mokykloje 36 metus, kaip buvo įprasta sakyti "išėjo į užtarnautą poilsį".

Gražus pasakymas, tik to užtarnauto poilsio nebuvo tiek jau daug.

            Pirma. Vyras Algirdas atsiėmė tėvų turėtą žemę ir ėmė Å«kininkauti. Koks Å«kininkų poilsis visi supranta.

            Antra. Kasperavičiai gyveno vadinamajame "mokytojų name", prieÅ¡ais mokyklą. Taigi, nors mokytoja į darbą jau nebeėjo, pro langą dažnai stebėjo buvusius savo mokinukus, o mokyklos Å¡ventėse ir renginiuose su malonumu dalyvaudavo, kol garbingas amžius ir Å¡eimyniniai rÅ«pesčiai privertė Å¡io malonumo atsisakyti.

            24 metus teko laimė kasdien bendrauti ir bendradarbiauti su kolege Jadvyga, todėl galiu apie ją pasakyti daug gražių žodžių. Tai sąžiningas, labai pareigingas, patikimas, draugiÅ¡kas, Å¡iltas, jautrus žmogus. Gera, mylinti mama ir žmona. Gera kaimynė, Å¡viesi naujamiestietė, savo gebėjimus, jėgas ir Å¡irdį atidavusi Naujamiesčio ir jo apylinkių gyventojų vaikams.

            Kai Jadvygos paklausė kiek pradinukų iÅ¡mokė, ji atsakė, jog niekada neskaičiavo. Vis dėl to, kolegos suskaičiavo. Jadvyga iÅ¡mokė 10 klasių, 270 vaikų. Gražu bÅ«tų pažiÅ«rėti į tokį pulką vaikų, bet dar gražiau ir įdomiau bÅ«tų pamatyti tą patį pulką, tik jau suaugusių, subrendusių, mokytojų, gydytojų, inžinierių, ekonomistų, darbininkų, Å«kininkų, agronomų, mamų, tėčių ir jau senelių, kurie, kaip ir Toma, turi teisę Jadvygą vadinti "mano mylima Mokytoja", o kai kurie dar pridėti: "ir mano vaikų".

Rimantas Banevičius, kaimynas, buvęs Naujamiesčio vidurinės mokyklos II laidos abiturientas, vėliau - mokyklos direktorius.

 

JOS Å AKNYS NAUJAMIESTYJE

            1979 metais, atvykau dirbti į Naujamiesčio vidurinę mokyklą ir sutikau tris pradinių klasių mokytojas: Vandą MilaÅ¡evičienę, Danutę Bubelytę – Milavickienę, Jadvygą Kasperavičienę. BÅ«tent Jos, Jadvygos, Å¡aknys čia, Naujamiestyje. Ji maža pirmokėlė mokėsi Å¡ioje mokykloje, kurioje dabar moko mažuosius abėcėlės. Ji - Å¡ios mokyklos pirmosios laidos abiturientė, o dabar iÅ¡leistuvių vakare savo mokiniams skaito apie iÅ¡skrendančius paukščius…

            19 metų kartu, Å¡alia, drauge su kolege Jadvyga Kasperavičiene.

Laikas, skaičiuojamas mokslo metais, bėgo greitai. Nuo rugsėjo pirmosios iki gruodžio mėnesio pirmokai jau išmokdavo abėcėlę ir visus kviesdavo į Abėcėlės šventę, bendri pradinukų Naujametiniai karnavalai, kovo 8 – osios programos mamytėms, varžybos, konkursai, olimpiados. Keitėsi ne tik mokiniai, keitėsi ir švenčių pavadinimai, paskirtis, bet pradinių klasių mokinukai šoko, dainavo, deklamavo… Vienus mokymo vadovėlius keitė kiti. Autoriai, tartum, lenktyniavo, kas geresnį parašys, o pradinukas mokėsi skaityti, rašyti, skaičiuoti… Pradinėse klasėse vaikai buvo mokomi ketverius, trejus ir vėl ketverius metus. Mokyklą pradėdavo lankyti septynerių, aštuonerių, šešerių metų mokinukai. Mokytoja ta pati, prisitaikanti prie mokinių, mokymo priemonių ir sąlygų, bet visada siekianti tvirtų, kuo geresnių savo mokinių žinių. Mokinių tėvai vertino mokytojos reiklumą, gebėjimą išmokyti vaikus mokytis.

Laikas, atrodo, nekeitė ir mokytojos Jadvygos. Gal, kad direktorius R. Banevičius kartais kreipdavosi ,,Jadze”. Gal, kad Ji visada pasitempusi, santūriai besišypsanti, sugebanti išklausyti, paguosti, tvirta gyvenimo mestiems išbandymams. Tik pokalbiai apie sūnaus mokslą, tarnybą armijoje, marčią, vaikaičių gimimą priminė, kad laikas eina.

Prisimenu vieną mažą Jadvygos draugę Nomedą, kuri dar nelankė mokyklos, bet atbėgdavo pas mokytoją į klasę ir atsisėsdavo ant kelių. Nomedos mama L. Dirsienė tuo metu gydydavo mokiniams dantukus. Vėliau teko mokytojai mokyti Nomedą, kuri Å¡iuo metu mokosi ir dirba Å veicarijoje pedagoge. Grožėdavausi, kaip pas buvusią mokytoją ateidavo pasikalbėti E. Dambrauskas, dabar KKA studentas.  

Pabandžiau patenkinti mokytojos Jadvygos norą ir savo smalsumą – sužinoti, kiek mažylių teko mokyti. Mokytoja sutiko ir išleido 10 pradinukų laidų, o jose 270 mokinukų. Gausiausios klasės po 37 mokinius, mažiausia – 15.

J. Kasperavičienė buvo ir liko mokytoja ne tik mokiniams, bet ir kolegoms, kurie sėmėsi patirties dirbdami kartu.

Įdomu ir malonu buvo pažvelgti į Naujamiesčio mokyklos istoriją per mokytojos Jadvygos Kasperavičienės gyvenimo istoriją.

Pradinių klasių mokytoja Birutė Žigienė

Publikaciją parengė Rimantas Banevičius

Nuotraukos iš privačių archyvų.

Pirmoje eilėje, trečia iš dešinės - Jadvyga Mikšytė, I laidos abiturientėSu savo klasiokais po 30 metų

 Su viena iÅ¡ daugelio savo klasiųPo 11 metų, jie jau abiturientai

Mokytojų - naujamiestiečių tarpe, pirna iš kairės

 

lapkričio 2018
PATKPÅ S
1234
567891011
12131415161718
19202122232425
2627282930

Paskutiniai straipsniai