PAŽINTINĖ IŠVYKA Į KĖDAINIUS

Kėdainių Herbas

Vykdami į apie 50 km. nutolusį kaimynų miestą Kėdainius atrodo visi viską žinojome. Žinojome, kad Kėdainiai yra geografiniame Lietuvos centre, kad miestas prie Nevėžio kūrėsi 14 a. Žinojome ir tai, kad, būdamas reikšmingų kelių sankirtoje miestas viliojo svetimšalius pirklius ir amatininkus, kurie naudojosi ir džiaugėsi LDK kunigaikščių Radvilų suteiktomis ekonominėmis ir religinėmis laisvėmis. Žinojome ir tai, kad Radvilų giminė Kėdainius valdė apie 300 metų., kad Kėdainiuose kūrėsi škotai, vokiečiai, žydai, tačiau...

 

            Naujamiesčio žmones ypač domino protestantų ir žydų bendruomenių Kėdainiuose istorija. Juk ir Naujamiestyje kadaise gyveno nemažai evangelikų reformatų, kurie turėjo savo bažnyčią, įkÅ«rė parapinę mokyklą ir net pirmą kartą įvedė privalomą mokyklos lankymą. Vienas kitas gal dar atsimena Naujamiesčio žydų krautuvėles, atsimena, katalikams keistokus, žydų papročius, dar nenugriautą žydų Å¡kalą (maldos namus).

            Jau įvažiuojant į Kėdainius, mus pasitiko informacija, kad Kėdainiai praeitais metais atÅ¡ventė savo 645 m. jubiliejų. Tai visus nuteikė, kad Kėdainių senamiestyje tikriausiai atsidursime istorinių įvykių apsuptyje.

            IÅ¡ tikrųjų taip ir buvo. Pirmiausia aplankėme vieną iÅ¡ buvusių sinagogų, dabar pavirtusių Kėdainių kraÅ¡to muziejumi. Mus sutiko buvusioje sinagogoje dabar veikiančio daugiafunkcinio centro vadovė, istorikė Audronė Pečiulytė. Ekskursijos vadovė, pasakiusi kur mes esame, pirmiausia paaiÅ¡kino, kad visi žydų maldos namų lankytojai vyrai privalėjo ant galvos užsidėti kepures, vadinamas jarmulkomis, arba kipomis, kaip pripažinimą, kad žmogus yra žemiau Dievo, todėl ir mÅ«sų vyrams ant galvos uždėjo tas jarmulkas: vyresniems juodas, jaunesniems - Å¡viesesnes. Žydų moterys iÅ¡ viso buvo įleidžiamos tik į maldos namų antrą aukÅ¡tą, kad nesimaiÅ¡ytų tarp vyrų ir neatitrauktų jų minčių nuo Dievo. Sukoncentruoti mintis į Dievą padeda ir tai, kad sinagogoje maldininkų neblaÅ¡ko jokie paveikslai, skulptÅ«ros, įmantrÅ«s architektÅ«ros elementai, prabangÅ«s pagražinimai. Maldos namų sienos - tuščios. Žydas į maldos namus ateina melstis, o ne apžiÅ«rinėti kaip kas apsirengęs, gėrėtis kabančiais paveikslais, skulptÅ«romis, ar paauksuotais kandeliabrais.

            Muziejaus antrojo aukÅ¡to ekspozicija privertė susimastyti ir galbÅ«t dar kartą pervertinti istorinius įvykius. Klestinti žydų bendruomenė, prasidėjus antrajam pasauliniam karui, vokiečių nacių buvo sunaikinta. Dauguma suÅ¡audyti vietoje, prie Smilgos upelio, kiti iÅ¡vežti į koncentracijos stovyklas ir ten sunaikinti, ir tik vienetams pasisekė pabėgti, iÅ¡vengti mirties.

            Nuotraukų stenduose matėme klestėjimo laikais nufotografuotus žydų namus, parduotuves, amatų dirbtuves, stebuklingai iÅ¡likusias Å¡eimynines nuotraukas, žydus gelbėjusių žmonių fotografijas.

            Reformatai irgi laikėsi asketiÅ¡ko požiÅ«rio. Tuo įsitikinome aplankę evangelikų reformatų bažnyčią. Čia irgi nematėm paveikslų, praÅ¡tmatnių altorių. Tiesa, sakykla - puikus ir kruopÅ¡tus meistro darbas, tačiau irgi be mums įprastų skulptÅ«rėlių. Jau žinojome, kad reformatai, kaip Naujamiestyje, taip ir Kėdainiuose pasižymėjo ne tik savo liberaliu požiÅ«riu į kitas religijas ir ekonominius dalykus, bet, kaip ir žydai, didelį dėmesį skyrė Å¡vietimui. Tik žydai daugiau rÅ«pinosi, bendruomenės narių Å¡vietimu, o reformatai rÅ«pinosi ne tik savo bendruomenės, bet ir visų gyventojų Å¡vietimu. Jie steigė parapines mokyklas. Reikalavo, kad tėvai vaikus vestų į mokslus ir tikrintų kaip jie tuos mokslus įsisavina.

            Reformatai buvo taupÅ«s ne tik įrengiant maldos namus, bet ir kitose gyvenimo srityse. Sukaupę lėšų, jie grindė Kėdainių gatves, rengė Å¡aligatvius, įrengė turgaus aikÅ¡tes, statė namus. Prie Kėdainių gerovės kvietė prisidėti vietos gyventojus, amatininkus, pirklius ir net atvykstančius į Kėdainius svečius. Sakoma, kad ties įvažiavimu į Kėdainius pastatė muitinę ir reikalavo, kad atvykstantys į Kėdainius, muitinėje bÅ«tinai paliktų bent vieną akmenį, kuris buvo labai reikalingas gatvių grindiniui, statyboms.

            IÅ¡mirus Radvilų protestantiÅ¡kajai Å¡akai ir Kėdainius nusiaubus marui, protestantų bendruomenė labai susilpnėjo. Tuo pasinaudojo katalikai ir nuo 18 a. pradžios pradėjo skverbtis į Kėdainius. 1703-1704 metais Kėdainiuose įsikÅ«rė katalikų vienuoliai karmelitai. Jie pasistatė vienuolyną, koplyčią, vėliau medinę bažnyčią, kuri tebestovi ir dabar.

            Kai Kėdainiuose atsirado katalikų bendruomenė, prasidėjo nesutarimai tarp katalikų ir protestantų. Jie tęsėsi ilgai ir net priėjo iki to, kad pasidalino gyventojus: Nevėžio kairiajame krante Dievą garbino katalikai, deÅ¡iniajame - protestantai. Katalikai galų gale nugalėjo, bet evangelikų reformatų bendruomenė Kėdainiuose veikia ir dabar.

            Baigiant ekskursiją, nuvykome į senamiestyje esantį restoraną "Smilga", kuriame ragavome tradicinius žydiÅ¡kus patiekalus ir klausėmės pasakojimo apie žydiÅ¡kos virtuvės ypatumus, bei maisto gaminimo tradicijas.

             Nors žydai neturėjo teisės turėti žemės, daugelis ją nuomodavo iÅ¡ vietinių gyventojų ir augino agurkus, pomidorus, jais prekiaudavo. Dar ir dabar Kėdainiai vadinami agurkų kraÅ¡tu, o pavasarį pilna Å¡iltnamių, kuriuose auginami agurkai ir pomidorai.

            IÅ¡vyka gerokai praplėtė mÅ«sų žinias apie Kėdainių istoriją, žydų ir evangelikų reformatų tradicijas, papročius, gyvenimo bÅ«dą, jų įtaką vietos bendruomenei. Už tai naujamiestiečiai dėkingi mÅ«sų gidei Audronei Pečiulytei. Tikėtina, kad Naujamiesčio bendruomenė ir toliau bendradarbiaus su Kėdainių daugiafunkciniu centru, kraÅ¡to muziejumi, o iÅ¡ to bendradarbiavimo abi pusės turės naudos.

            Dažnai, norint daug sužinoti nebÅ«tina toli keliauti.

Rimantas Banevičius

Nuotraukos autoriaus

Naujamiestiečiai sinagogojeatidžiai klauso istorijosKad jaustųsi žemiau Dievo, gavo jarmulkas

Jarmulkos padeda sukoncentruoti mintisŽydų istorijoa liūdnoji dalisŠovinių gilzės Dievo aky simbolizuoja kiekvieną žuvusį

Senamiesčio gatvėČia yra į ką pasižiūrėtiČia kadaise vyko judri prekyba

Paminklas Jonušui RadvilaiMes jau reformatų bažnyčiojeImponuoja reformatų racionalumas ir taupumas

Radvilų mauzoliejaus kriptojePrieš ragaujant žydiškos virtuvės skanumynus, aiškinama kas ir kaipKą mes čia valgysime ir ką gersime?

 

 

lapkričio 2018
PATKPÅ S
1234
567891011
12131415161718
19202122232425
2627282930

Paskutiniai straipsniai